Download Biologijos Konspektas 11 12 Klases Viso Kurso PDF

TitleBiologijos Konspektas 11 12 Klases Viso Kurso
File Size234.6 KB
Total Pages34
Document Text Contents
Page 2

Riebalų reikšmė:
 Energijos šaltinis – skaidant išskiria energija.
 Atsaginės maisto medžiagos – kaupiasi poodyje, riebaliniame audinyje, augalų sėklose.
 Apsauginė – poodinis gyvūnų riebalų sluoksnis saugo nuo mechaninio sužalojimo ir šalčio.

Fosfolipidų reikšmė:
 Ląstelių membranoje atlieka struktūrinę funkciją, lemia medžiagų laidumą.

Steroidų reikšmė:
 Jų dariniai yra vitaminai A ir D, kai kurie hormonai – estrogenai, testosteronas. Cholesterolis - tai steroidų

gamybos žaliava.

Fosfolipidai

Galvutė – hidrofilinė (polinė).
Uodegėlė – hidrofobinė (nepolinė).
Ląstelių membranoje atlieka strūktūrinę funkciją, lemia medžiagų laidumą.

Baltymai

Polimerai – sudaryti iš monomerų – aminorūščių, susijungusių į ilgas grandines.
Ląstelėse dažniausia aptinkama 20 skirtingų aminorūščių:

 Leucino (Leu);
 Serino (Ser);
 Prolino (Pro);
 Treonino ( Thr);
 Glutamino (Glu);
 Kitos.

Aminorūščių sandara:
- COOH – karboksilo (rūgšties) funkcinė grupė
- NH2 – amino funkcinė grupė
- R – radikalas (visose skirtingas)

Peptidinis ryšys susidaro tarp karboksilo grupės vienoje aminorūgšties molekulėje ir amino grupės – kitoje, atskylant
H2O molekulei.

Baltymų struktūros lygmenys:
 Pirminė struktūra – aminorūščių, sujungtų kovalentiniais ryšiais, grandinė.
 Antrinė struktūra – polipeptidinė grandinė, susirangiusi į spiralę ar klostes.
 Tretinė struktūra – polipeptidinė spiralė, susisukusi į sudėtingą erdvinę konfigūraciją.
 Ketvirtinė struktūra – į kompleksą susijungusios polipeptidų makromolekulės.

Denatūracija – natūralios baltymo struktūros pažeidimas.
Renatūracija – denatūracijos grįžtamasis procesas.

Baltymų funkcijos:
 Struktūrinė – kolagenas yra jungiamojo audinio tarpląstelinės medžiagos, sausgyslių ir kremzlių, keratinas –

odos, nagų, plaukų, plunksnų sudedamoji dalis.
 Apsauginė – fibrinogenas dalyvauja kraujo krešėjime, apsaugo arganizmą nuo nukraujavimo, antikūnai

neutralizuoja svetimkūnius.
 Medžaigų pernašos – hemoglobinas transportuoja O2.
 Katalizinė – fermentai spartina ląstelėse cheminių reakcijų eigą.

Page 17

 Išskirimas O2.

Transpiracija – tai vandens garinimas pro lapų žioteles.

Transpiracijos greitis priklauso nuo:
 Apšvietimo intensyvumo( kuo intensyvesnis, tuo greičiau).
 Oro temperatūros (kuo aukštesnė, tuo greičiau).
 Oro judėjimo (kuo vėjuotesnis, tuo greičiau).
 Oro drėgmės (kuo didesnė, tuo lėčiau).

Žiotelės

 Daugumos sausumos augalų žiotelės būna išsidėsčiusios tik lapų apatinės pusės odelėje, kurią sudaro
dengiamasis audinys.

 Vandnes augalų žiotelės yra tik viršutinėje lapo pusėje.

Žiotelę sudaro:
 Dvi varstomosios ląstelės, kurios yra žalios, nes turi chloroplastų.
 Žiotelės plyšys – tarpas tarp varstomųjų ląstelių.

Vandens, mineralinių ir organinių medžiagų judėjimas augaluose

 Iš dirvos vandenį augalas įsiurbia šakniaplaukius osmoso būdu.
 Vanduo ir jame ištirpę mineralinės medžiagos iš šaknų į lapus keliauja medienos vandens indais.
 Vanduo kyla dėl kohezijos (vandens molekulių, judnačių augalo stiebu,sukibimas), adhezijos (vandens

molekulių prilipimas prie augalo vandens indų sienelių), transpiracijos, šakninio slėgio.
 Mineralinės medžiagos į šakniaplaukius gali patekti pagal koncentracijos gradientą difuzijos būdu.
 Kai mineralinių medžiagų koncentracija šaknų ląstelėse būna didesnė nei dirvoje – aktyviosios pernašos –

pinocitozės būdu.
 Lapuose fotosintezės metu pasigamina sacharozė ir patenka į karnienos rėtinius indus.
 Karnienos rėtiniais indais organinė medžiagos gali judėti abiem kryptimis: iš lapų į šaknis ir iš šaknų į

pumpurus.

Įvairių organizmų kvėpavimas:

 Bakterijos – gali gyventi anearobinėje ir aerobinenėje aplkinkoje, kvėpuodamos atmosferos deguonimi, visu
kūno paviršiumi. Dauguma bakterijų yra aerobiniai heterotrofai. Dalis bakterijų yra autotrofai ir vykdo
fotosintezę, kurios metu išskiria O2.

 Protistai:
o Pirmuonys:

Ameba – kvėpuoja difuzijos būdu vandenyje ištirpusiu O2, patenkančiu į citoplazmą, pro
visą kūno paviršių. O2 padeda suskiadyti maisto medžiagas. Išskiria energija reikalinga
organizmo gyvybinei veiklai. Taip pat CO2 difuzijos būdu pašalinamas iš ląstelės.
Klumpelė – kvėpuoja visu kūno paviršiumi, vnadenyje ištirpusiu O2.

o Dumbliai – vykdo fotosintezę, todėl deguonimi apsirūpina patys jį pasigamindami.
 Grybai – pagal poreikį O2 grybai gali būti anearobai ir aerobai. Grybai kvėpuoja visu kūno paviršiumi, difuzijos

būdu.
 Augalai – pro žioteles, pro kurias vyksta dujų mainai, paimamas atmosferos O2 ir išskiria CO2. Augalų šaknys

difuzijos būdu kvėpuoja visu kūno paviršiumi.

 Gyvūnai:
o Duobagyviai – kvėpuoja visu kūno paviršiumi, vandenyje ištirpusiu O2.
o Kirmelės:

Plokščiosios – neturi specialių kvėpavimo organų, kvėpuoja visu kūno
paviršiumi. Parazitinės gali gyventi ir bedeguonėje terpėje, kvėpuoja rūgimo
būdu.

Page 33

Biologinės ir kultūrinės žmogaus evoliucijos požymiai

Žmogaus biologinis vystymasis:
 Pradėjus vaikščioti 2 kojomis, stuburas išlinko S raidės forma.
 Krūtinės ląsta išplatėjo.
 Kūno svorio centras atsidūrė dubens srityje.
 Kojos padas tapo išgaubtas.
 Smegeninė kaukolės dalis padidėjo, veidinė sumažėjo.

Žmogaus kultūrinis vystymasis:
 Prieš 2 milijonus metų pagaminti pirmieji akmeniniai įrankiai.
 Prieš 500 tūkstančių metų pradėta naudoti ugnis.
 Prieš 11 tūkstančių metų fiksuojama žemdirbystės pradžia.
 Prieš 5 tūkstančius metų atsiranda raštas.

Žmogaus kilmės įrodymai:
 Paleontologiniai – tai išnykusių organizmų iškasamos fosilijos, pagal kurias galima spręsti apie anksčiau

gyvenusių ir dabartinių žmonių panašumas ir skirtumas.
 Lyginamosios anatomijos – remiasi įvairių stuburinių gyvūnų ir žmogaus atskirų organų lyginimu. Homologai

– tai vienodos sandaros ir kilmės organai, paveldėti iš bendro protėvio, atliekantys skirtingas funkcijas.
Rudimentai – organai, kurie tolimųjų protėvių buvo normaliai išsivystę ir funkcionavo, bet vykstant evoliucijai
liko tik jų liekanos.

 Embriologiniai – organizmų embrionų vystymosi panašumai, kurie padeda įrodyti evoliucijos procesą ir
išaiškinti organizmų giminystę. Besivystančių gemalų panašumas mažėja, kai pradeda ryškėti besivystančių
embrionų požymiai, būdingi klasei ir pagaliau rušies gyvūnai.

Rūšis

XVII a. Karlas Linėjus sukūrė mokslinių rūšies pavadinimų sistemą lotynu kalba. Rūšies pavadinimas dvinaris, nes
susideda iš 2 žodžių:
Pirmas žodis apibūdina gentį, kuriai priklauso tas organizmas.
Antras žodis – tos genties rūšiai būdingas epitetas.

Rūšis – tai visuma vienos kilmės individų, pasižyminčių tam tikromis sandaros ir funkcinėmis ypatybėmis, gyvenančių
tam tikrame areale, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir turėti vaisingų palikuonių.

Organizmų įvairovė

 Visi Žemėje gyvenantys ir turintys ląstelinę sandarą organizmai priskiriami prie vienos iš 5 karalysčių:
o Monerų ( prokariotiniai judrūs arba nejudrūs, maistą siurbiantys arba fotosintetinantys, belyčiai,

vienaląsčiai).
o Protistų (eukariotiniai, siurbiantys, ryjantys maistą, kai kurie fotosintetinantys, vienaląsčiai arba

daugialąsčiai).
o Grybų (eukariotiniai, nejudrūs, siurbiantys maistą, daugialąsčiai).
o Augalų (eukariotiniai, nejudrūs, fotosintetinantys, daugialąsčiai).
o Gyvūnų (eukariotiniai, judrūs, ryjantys maistą, lytiškai diferencijuoti, daugialąsčiai).

 Taip pat Žemėje aptinkama neląstelinė gyvybės forma – virusai.

Augalai Gyvūnai
Karalystė

Skyrius Tipas
Klasė

Eilė Būrys
Šeima
Gentis
Rūšis

Similer Documents